MITYBA

Vis daugiau sergančiųjų psoriaze pradeda atidžiau rūpintis savo mityba bei domėtis, kaip ji galėtų sušvelninti, palengvinti ligos eigą ir atitolinti galimas komplikacijas. Sveikos gyvensenos įpročiai ir mitybos korekcija išties yra saugūs ir natūralūs metodai, leidžiantys pačiam pacientui prisidėti prie ligos valdymo. Tinkama mityba gali ne tik palengvinti psoriazės eigą, pagerinti atsaką į gydymą, bet ir padėti išvengti gretutinių, su psoriaze susijusių lėtinių ligų atsiradimo  [38].

OPTIMALIOS KŪNO

MASĖS PALAIKYMAS

Viena iš svarbiausių rekomendacijų psoriaze sergantiems pacientams – tai optimalios kūno masės palaikymas. Nutukimu sergantiems pacientams nustatomas padidėjęs tam tikrų molekulių – IL17 ir IL23 – kiekis, kurios taip pat yra atsakingos tiek už psoriazės pasireiškimą, tiek už jos tolimesnę eigą. Be to, IL17 ir IL23 skatina kitų uždegiminių molekulių gamybą, tokiu būdu palaikydami simptomus odoje, mažindami sisteminių vaistų efektyvumą bei trikdydami gijimą [39].

psoriaze

Pakankamas nesočiųjų riebiųjų rūgščių vartojimas

Sergančiųjų psoriaze mityboje svarbų vaidmenį atlieka riebiosios rūgštys. Mityba, kurioje dominuoja gyvūninės kilmės produktai ir sočiosios riebalų rūgštys, neigiamai veikia psoriazės eigą, didina širdies-kraujagyslių ligų, kepenų steatozės (suriebėjimo) riziką.

Tuo tarpu nesočiosios riebalų rūgštys mažina šių susirgimų tikimybę. Mononesočiosios riebalų rūgštys (pvz., oleino rūgštis, kurios gausiai randama ypač tyrame alyvuogių aliejuje), apsaugo ląsteles nuo žalingo oksidacinio poveikio. Polinesočiosios riebalų rūgštys, kurioms priklauso omega-3 ir omega-6 rūgštys, turi būti gaunamos su maistu, kadangi organizmas pats jų negamina. Minėtos medžiagos dalyvauja įvairių biologiškai aktyvių molekulių gamyboje.

Sergant psoriaze ypač svarbios yra omega-3 polinesočiosios rūgštys, kadangi jos pasižymi stipriu priešuždegiminiu poveikiu. Omega-6 polinesočiosios rūgštys, priešingai, skatina tam tikrų uždegiminių molekulių gamybą, taigi sergant psoriaze, jų vartojimą rekomenduojama apriboti. Idealus omega-3 ir omega-6 polinesočiųjų rūgščių santykis mityboje atveju turėtų būti 1:1, optimalus – palaikant iki 1:4 [38]. Deja, tačiau šiuolaikiniame pasaulyje nemažos dalies žmonių jis siekia ir 1:10, tokiu būdu aktyvuojant uždegiminius procesus organizme.

Rekomenduojama per dieną gauti 1-2 g omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių, tad į mitybos racioną verta įtraukti riebių jūrinių žuvų (pvz., silkė, sardinės, lašiša, tunas, skumbrė), jūros gėrybes, augalinės kilmės aliejus (pvz., linų sėmenų, graikinių riešutų, rapsų), riešutus (ypač graikinius riešutus), vartoti žuvų taukus.

Gyvūninės kilmės sočiosios riebalų rūgštys, pramoninės kilmės (ypač trans-) riebalai turi būti griežtai ribojami. Jų dažniausiai randama margarine, saldumynuose ir kituose apdorotuose produktuose [38].​

Dėmesys sudėtingiesiems angliavandeniams ir skaiduloms

Pastebėta, kad gausus paprastųjų angliavandenių (gliukozės, fruktozės, sacharozės) vartojimas pasunkina psoriazės simptomus, pablogina ligos eigą.

Sudėtingieji angliavandeniai ir skaidulos, priešingai, pasižymi sisteminiu uždegimą malšinančiu poveikiu, teigiamai veikia žarnyno mikroflorą, taigi gali palengvinti ir psoriazės eigą. Dėl šios priežasties rekomenduojama rinktis žemo glikeminio indekso maisto produktus, pvz., pilno grūdo produktus, termiškai neapdorotas daržoves.

Saldumynai, medus, saldinti gėrimai, balta duona ir makaronai, baltieji ryžiai ir bulvės turėtų būti ribojami dėl savo itin aukšto glikeminio indekso [38].

ANTIOKSIDANTŲ SVARBA

Nustatyta, kad su psoriaze susijęs lėtinis uždegimas lemia laisvųjų radikalų formavimąsi organizme, kurie sukelia oksidacinį stresą ir neigiamai veikia tiek pačios ligos eigą, tiek ir skatina gretutinių lėtinių susirgimų atsiradimą. Pavyzdžiui, oksidacinis stresas ir lėtinis uždegimas reikšmingai prisideda ir prie aterosklerozės vystymosi.

Antioksidantai (flavonoidai, vitaminas A, vitaminas C, vitaminas E, beta- karotenai) yra medžiagos, apsaugančios ląsteles nuo kenksmingo laisvųjų radikalų poveikio. Tyrimų metu pastebėta, kad dieta su didesniu vitaminu C, betakaroteno ir flavonoidų kiekiu pagerina odos būklę sergant psoriaze, tad pacientams vertėtų į savo mitybą daugiau įtraukti žalios spalvos daržovių, morkų, pomidorų.

Taip pat rekomenduojama nepamiršti ir polifenolių, kurių gausu arbatoje, kavoje, tam tikruose prieskoniuose (ypač ciberžolėje, kuminuose) [38, 40].

VITAMINO D REIKŠMĖ

Net keliais tyrimais buvo įrodyta vitamino D svarba pacientams, sergantiems psoriaze. Ne naujiena, kad Lietuvoje yra paplitęs vitamino D trūkumas, tačiau sergantiems psoriaze šio vitamino deficitas būna dar labiau išreikštas. Žiemos sezonu, kuomet vitamino D sintezė odoje beveik nevyksta, psoriazė dažnai paūmėja. Mokslinių tyrimų metu pastebėta, kad kuo mažesnė vitamino D koncentracija kraujyje, tuo sunkesnė ligos eiga.

Kadangi psoriazės mechanizmas yra susijęs su imunine sistema, o vitaminas D turi imunomoduliuojantį poveikį, rekomenduojama palaikyti normalią šio vitamino koncentraciją kraujyje. Be to, vitaminas D normalizuoja odos ląstelių metabolinius procesus, slopina jų dauginimąsi, palaiko normalią odos barjero struktūrą ir funkciją. Ne gana to, vitamino D stoka reikšmingai susijusi su padidėjusia širdies-kraujagyslių ligų, metabolinio sindromo, nutukimo rizika. Taigi palaikant normalią vitamino D koncentraciją kraujyje galima ne tik pagerinti psoriazės eigą, bet ir sumažinti gretutinių ligų atsiradimo tikimybę.

Daugiausiai vitamino D randama riebioje žuvyje (silkė, lašiša, skumbrė), kiaušinių tryniuose, menkių kepenėlėse, jautienos kepenėlėse [41]. Vitamino D papildai rekomenduojami tais atvejais, kai negalime jo gauti su maistu ar nevyksta jo gamyba odoje.

Didžiausia leistina vitamino D dozė yra 4000 IU per dieną, tačiau prieš pradedant vartoti vitamino D papildus, rekomenduojama pasitikrinti jo koncentraciją kraujyje. Svarbu išvengti vitamino D perdozavimo, todėl tyrimai kartojami po 2-3 mėn. [38]

Probiotikai ir žarnyno mikrobiotos reguliavimas

Nuo imuninės sistemos yra neatsiejama ir žarnyno mikrobiota. Mokslinėje literatūroje sukaupta daug duomenų apie žarnyno mikrofloros disbalansą ir tokių ligų kaip išsėtinė sklerozė, 1 tipo cukrinis diabetas, sisteminė raudonoji vilkligė, ir netgi psoriazė, atsiradimą. Tyrimų metų taip pat buvo nustatyta reikšmingi sveikų asmenų ir sergančiųjų psoriaze žarnyno mikrobiotos skirtumai. 

 

Siekiant atkurti ir palaikyti tinkamas gerųjų bakterijų padermes žarnyne, rekomenduojama mitybą papildti

probiotinių kultūrų turinčiais produktais, pvz., kefyru, 

jogurtu, raugintomis daržovėmis. Maistinėse skaidulose esantys polisacharidai taip pat teigiamai veikia žarnyno florą, sudaro palankias sąlygas gerosioms bakterijoms daugintis. 

 

Japonijos mokslininkų atliktų tyrimų metu nustatyta, kad rudieji jūros dumbliai teigiamai veikia žarnyno barjerą, pasižymi imunomoduliuojančiu, uždegimą malšinančiu poveikiu, taigi gali palengvinti ir psoriazės eigą. Be to, jūros dumbliai yra biologiškai aktyvių lipidų, omega-3 polinesočiųjų rūgščių, vitamino D3 šaltinis [38]

SVEIKAS POŽIŪRIS Į KAVĄ

Kalbant apie gėrimus, kava yra vienas iš populiariausių gėrimų pasaulyje, nepriklausomai nuo geografinio regiono. Aukštesnėse pozicijose yra tik vanduo ir arbata. Svarbu prisiminti, kad kava yra farmakologiškai aktyvus produktas, į jos sudėtį įeina nemažai biologiškai aktyvių medžiagų, pvz., angliavandenių, lipidų, azoto junginių, mineralų, fenolio junginių, antioksidantų, alkaloidų ir kofeino, kuris sudaro apie 1 % visos kavos sudėties. 

 

Tyrimų metu nustatyta, kad kofeinas slopina tam tikrų kraujo ląstelių (monocitų ir neutrofilų) migraciją, mažina gliukozės koncentraciją kraujyje, pažymi priešuždegiminiu, imunosupresiniu poveikiu, apsaugo nuo neurodegeneracijos. Kofeinas reikšmingai sumažina uždegiminių molekulių (pvz., TNF-alfa, IL-6, IL-11) išsiskyrimą, dalis kurių reikšmingai dalyvauja ir psoriazės pasireiškime. Be to, kavoje yra ir polifenolių, apie kurių naudą kalbėta jau anksčiau.

Visgi svarbu prisiminti, kad nederėtų piktnaudžiauti kava: rekomenduojama per dieną neviršyti 3 puodelių kavos, kadangi gausus šio gėrimo vartojimas turi atvirkštinį poveikį, t. y., sukelia ir palaiko uždegiminius procesus [38].

ALKOHOLIO VENGIMAS

Moksliniai tyrimai įrodė, kad dažnas ir (ar) nesaikingas alkoholio vartojimas yra reikšmingas psoriazės atsiradimo rizikos veiksnys, taip pat ženkliai pabloginantis odos būklę jau sergant šia liga. Negana to, alkoholis sąveikauja su psoriazės gydymui skiriamais vaistais, o tai lemia ne tik blogą gydymo efektą, bet ir didina komplikacijų tikimybę [42].

Ne mažiau kenksmingi yra ir alkoholio skaidymo produktai, pvz., acetaldehidas (kuris lemia pagirių simptomatiką) žaloja žarnyno barjerą, neigiamai veikia žarnyno mikroflorą, skatina laisvųjų radikalų gamybą [43]

Universalaus mitybos plano nėra

Nustatyta, kad su psoriaze susijęs lėtinis uždegimas lemia laisvųjų radikalų formavimąsi organizme, kurie sukelia oksidacinį stresą ir neigiamai veikia tiek pačios ligos eigą, tiek ir skatina gretutinių lėtinių susirgimų atsiradimą. Pavyzdžiui, oksidacinis stresas ir lėtinis uždegimas reikšmingai prisideda ir prie aterosklerozės vystymosi.

Antioksidantai (flavonoidai, vitaminas A, vitaminas C, vitaminas E, beta- karotenai) yra medžiagos, apsaugančios ląsteles nuo kenksmingo laisvųjų radikalų poveikio. Tyrimų metu pastebėta, kad dieta su didesniu vitaminu C, betakaroteno ir flavonoidų kiekiu pagerina odos būklę sergant psoriaze, tad pacientams vertėtų į savo mitybą daugiau įtraukti žalios spalvos daržovių, morkų, pomidorų.

Taip pat rekomenduojama nepamiršti ir polifenolių, kurių gausu arbatoje, kavoje, tam tikruose prieskoniuose (ypač ciberžolėje, kuminuose) [38, 40].

PROJEKTO INICIATORIUS

Asociacija „Odos akademija“

PROJEKTO PARTNERIS

abbvie.png

APIE LIGĄ

VIDUTINĖ / SUNKI
PSORIAZĖ

GYDYMAS

KUR KREIPTIS?

MITYBA

TIESA AR

MITAS?

NAUJIENOS