• Odos Akademija

Mityba sergant psoriaze

Psoriazė - viena dažniausių lėtinių uždegiminių odos ligų. Remiantis Pasaulio Sveikatos

Organizacijos (PSO) skaičiavimais, ja serga net iki 4% bendrosios populiacijos. Nors tai yra viena

labiausiai tyrinėjamų ir mokslinėje literatūroje plačiausiai aprašomų odos patologijų, iki šiol nėra

aiškaus atsakymo, kokia yra pagrindinė ligos priežastis. Manoma, kad psoriazės išsivystymui

įtakos turi tiek imunologiniai, tiek genetiniai ar net aplinkos veiksniai bei jų tarpusavio sąveika

(1).


Sergant psoriaze padidėjęs uždegimą skatinančių molekulių kiekis randamas ne tik odoje,

bet ir kraujyje. Tai rodo, kad ši liga yra sisteminė – ilgainiui galimi ir kitų vidaus organų

pakenkimai (pvz., kepenų, sąnarių, širdies-kraujagyslių sistemos) (1). Vienas iš ryškiausių to

pavyzdžių - pastarųjų metų biomedicininiais tyrimais įrodytas psoriazės ir metabolinio sindromo

ryšys. Metabolinis sindromas – pilvinio nutukimo, padidėjusio kraujospūdžio, padidėjusios

cholesterolio koncentracijos kraujyje ir 2 tipo cukrinio diabeto derinys, reikšmingai padidinantis

širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę (2). Pastebima, jog šias gretutines ligas turintys psoriaze

sergantys asmenys dažniau yra varginami stipriau kūne išplitusių bėrimų, kurie gali būti sunkiai

valdomi net ir taikant medikamentines priemones. Tiek dėl matomų bėrimų, tiek ir dėl galimų

komplikacijų psoriazė apskritai stipriai neigiamai veikia pacientų gyvenimo kokybę (3).


Lėtinis ligos pobūdis lemia tai, kad siekdami ją kontroliuoti ir palengvinti vis daugiau

pacientų pradeda atidžiau rūpintis savo mityba bei domėtis, kaip ji galėtų sušvelninti, palengvinti

psoriazės eigą ir atitolinti galimas komplikacijas. Sveikos gyvensenos įpročiai ir mitybos korekcija

išties yra saugūs ir natūralūs metodai, leidžiantys pačiam pacientui prisidėti prie ligos valdymo.


1. Optimalios kūno masės palaikymas.


Viena iš svarbiausių rekomendacijų psoriaze sergantiems pacientams - tai optimalios kūno

masės palaikymas. Nutukimu sergantiems pacientams nustatomas padidėjęs tam tikrų molekulių - IL17 ir IL23 - kiekis, kurios taip pat yra atsakingos tiek už psoriazės pasireiškimą, tiek už jos tolimesnę eigą. Be to, IL17 ir IL23 skatina kitų uždegiminių molekulių gamybą, tokiu būdu

palaikydami simptomus odoje, mažindami sisteminių vaistų efektyvumą bei trikdydami gijimą (4).


2. Pakankamas nesočiųjų riebiųjų rūgščių vartojimas.


Sergančiųjų psoriaze mityboje svarbų vaidmenį atlieka riebiosios rūgštys. Mityba, kurioje

dominuoja gyvūninės kilmės produktai ir sočiosios riebalų rūgštys, neigiamai veikia psoriazės

eigą, didina širdies- kraujagyslių ligų, kepenų steatozės (suriebėjimo) riziką. Tuo tarpu nesočiosios riebalų rūgštys mažina šių susirgimų tikimybę. Mononesočiosios riebalų rūgštys (pvz., oleino rūgštis, kurios gausiai randama ypač tyrame alyvuogių aliejuje), apsaugo ląsteles nuo žalingo oksidacinio poveikio. Polinesočiosios riebalų rūgštys, kurioms priklauso omega-3 ir omega-6 rūgštys, turi būti gaunamos su maistu, kadangi organizmas pats jų negamina. Minėtos medžiagos dalyvauja įvairių biologiškai aktyvių molekulių gamyboje. Sergant psoriaze ypač svarbios yra omega-3 polinesočiosios rūgštys, kadangi jos pasižymi stipriu priešuždegiminiu poveikiu. Omega-6 polinesočiosios rūgštys, priešingai, skatina tam tikrų uždegiminių molekulių gamybą, taigi sergant psoriaze, jų vartojimą rekomenduojama apriboti. Idealus omega-3 ir omega-6 polinesočiųjų rūgščių santykis mityboje atveju turėtų būti 1:1, optimalus – palaikant iki 1:4 (1). Deja, tačiau šiuolaikiniame pasaulyje nemažos dalies žmonių jis siekia ir 1:10, tokiu būdu

aktyvuojant uždegiminius procesus organizme. Rekomenduojama per dieną gauti 1-2 g omega-3

polinesočiųjų riebalų rūgščių, tad į mitybos racioną verta įtraukti riebių jūrinių žuvų (pvz., silkė,

sardinės, lašiša, tunas, skumbrė), jūros gėrybes, augalinės kilmės aliejus (pvz., linų sėmenų,

graikinių riešutų, rapsų), riešutus (ypač graikinius riešutus), vartoti žuvų taukus. Gyvūninės kilmės

sočiosios riebalų rūgštys, pramoninės kilmės (ypač trans-) riebalai turi būti griežtai ribojami. Jų

dažniausiai randama margarine, saldumynuose ir kituose apdorotuose produktuose (1).


3. Dėmesys sudėtingiesiems angliavandeniams ir skaiduloms.


Pastebėta, kad gausus paprastųjų angliavandenių (gliukozės, fruktozės, sacharozės) vartojimas

pasunkina psoriazės simptomus, pablogina ligos eigą. Sudėtingieji angliavandeniai ir skaidulos,

priešingai, pasižymi sisteminiu uždegimą malšinančiu poveikiu, teigiamai veikia žarnyno

mikroflorą, taigi gali palengvinti ir psoriazės eigą. Dėl šios priežasties rekomenduojama rinktis

žemo glikeminio indekso maisto produktus, pvz., pilno grūdo produktus, termiškai neapdorotas

daržoves. Saldumynai, medus, saldinti gėrimai, balta duona ir makaronai, baltieji ryžiai ir bulvės

turėtų būti ribojami dėl savo itin aukšto glikeminio indekso (1).


4. Antioksidantų svarba.


Nustatyta, kad su psoriaze susijęs lėtinis uždegimas lemia laisvųjų radikalų formavimąsi

organizme, kurie sukelia oksidacinį stresą ir neigiamai veikia tiek pačios ligos eigą, tiek ir skatina

gretutinių lėtinių susirgimų atsiradimą. Pavyzdžiui, oksidacinis stresas ir lėtinis uždegimas

reikšmingai prisideda ir prie aterosklerozės vystymosi. Antioksidantai (flavonoidai, vitaminas A,

vitaminas C, vitaminas E, beta- karotenai) yra medžiagos, apsaugančios ląsteles nuo kenksmingo

laisvųjų radikalų poveikio. Tyrimų metu pastebėta, kad dieta su didesniu vitaminu C, beta-karoteno ir flavonoidų kiekiu pagerina odos būklę sergant psoriaze, tad pacientams vertėtų į savo mitybą daugiau įtraukti žalios spalvos daržovių, morkų, pomidorų. Taip pat rekomenduojama

nepamiršti ir polifenolių, kurių gausu arbatoje, kavoje, tam tikruose prieskoniuose (ypač

ciberžolėje, kuminuose) (1,5).


5. Vitamino D reikšmė.


Net keliais tyrimais buvo įrodyta vitamino D svarba pacientams, sergantiems psoriaze. Ne

naujiena, kad Lietuvoje yra paplitęs vitamino D trūkumas, tačiau sergantiems psoriaze šio

vitamino deficitas būna dar labiau išreikštas. Žiemos sezonu, kuomet vitamino D sintezė odoje

beveik nevyksta, psoriazė dažnai paūmėja. Mokslinių tyrimų metu pastebėta, kad kuo mažesnė

vitamino D koncentracija kraujyje, tuo sunkesnė ligos eiga. Kadangi psoriazės mechanizmas yra

susijęs su imunine sistema, o vitaminas D turi imunomoduliuojantį poveikį, rekomenduojama

palaikyti normalią šio vitamino koncentraciją kraujyje. Be to, vitaminas D normalizuoja odos ląstelių metabolinius procesus, slopina jų dauginimąsi, palaiko normalią odos barjero struktūrą ir

funkciją. Ne gana to, vitamino D stoka reikšmingai susijusi su padidėjusia širdies-kraujagyslių

ligų, metabolinio sindromo, nutukimo rizika. Taigi palaikant normalią vitamino D koncentraciją

kraujyje galima ne tik pagerinti psoriazės eigą, bet ir sumažinti gretutinių ligų atsiradimo tikimybę. Daugiausiai vitamino D randama riebioje žuvyje (silkė, lašiša, skumbrė), kiaušinių tryniuose, menkių kepenėlėse, jautienos kepenėlėse (6). Vitamino D papildai rekomenduojami tais atvejais, kai negalime jo gauti su maistu ar nevyksta jo gamyba odoje. Didžiausia leistina vitamino D dozė yra 4000 IU per dieną, tačiau prieš pradedant vartoti vitamino D papildus, rekomenduojama pasitikrinti jo koncentraciją kraujyje. Svarbu išvengti vitamino D perdozavimo, todėl tyrimai kartojami po 2-3 mėn. (1)


6. Probiotikai ir žarnyno mikrobiotos reguliavimas.


Nuo imuninės sistemos yra neatsiejama ir žarnyno mikrobiota. Mokslinėje literatūroje

sukaupta daug duomenų apie žarnyno mikrofloros disbalansą ir tokių ligų kaip išsėtinė sklerozė,

1 tipo cukrinis diabetas, sisteminė raudonoji vilkligė, ir netgi psoriazė, atsiradimą. Tyrimų metų

taip pat buvo nustatyta reikšmingi sveikų asmenų ir sergančiųjų psoriaze žarnyno mikrobiotos

skirtumai. Siekiant atkurti ir palaikyti tinkamas gerųjų bakterijų padermes žarnyne, rekomenduojama mitybą papildyti probiotinių kultūrų turinčiais produktais, pvz., kefyru, jogurtu,

raugintomis daržovėmis. Maistinėse skaidulose esantys polisacharidai taip pat teigiamai veikia

žarnyno florą, sudaro palankias sąlygas gerosioms bakterijoms daugintis. Japonijos mokslininkų

atliktų tyrimų metu nustatyta, kad rudieji jūros dumbliai teigiamai veikia žarnyno barjerą, pasižymi imunomoduliuojančiu, uždegimą malšinančiu poveikiu, taigi gali palengvinti ir psoriazės eigą. Be to, jūros dumbliai yra biologiškai aktyvių lipidų, omega-3 polinesočiųjų rūgščių, vitamino D3 šaltinis (1).


7. Sveikas požiūris į kavą.


Kalbant apie gėrimus, kava yra vienas iš populiariausių gėrimų pasaulyje, nepriklausomai nuo

geografinio regiono. Aukštesnėse pozicijose yra tik vanduo ir arbata. Svarbu prisiminti, kad kava

yra farmakologiškai aktyvus produktas, į jos sudėtį įeina nemažai biologiškai aktyvių medžiagų,

pvz., angliavandenių, lipidų, azoto junginių, mineralų, fenolio junginių, antioksidantų, alkaloidų

ir kofeino, kuris sudaro apie 1% visos kavos sudėties. Tyrimų metu nustatyta, kad kofeinas slopina

tam tikrų kraujo ląstelių (monocitų ir neutrofilų) migraciją, mažina gliukozės koncentraciją

kraujyje, pažymi priešuždegiminiu, imunosupresiniu poveikiu, apsaugo nuo neurodegeneracijos.

Kofeinas reikšmingai sumažina uždegiminių molekulių (pvz., TNF-alfa, IL-6, IL-11) išsiskyrimą,

dalis kurių reikšmingai dalyvauja ir psoriazės pasireiškime. Be to, kavoje yra ir polifenolių, apie

kurių naudą kalbėta jau anksčiau. Visgi svarbu prisiminti, kad nederėtų piktnaudžiauti kava:

rekomenduojama per dieną neviršyti 3 puodelių kavos, kadangi gausus šio gėrimo vartojimas turi

atvirkštinį poveikį, t. y., sukelia ir palaiko uždegiminius procesus (1).


8. Alkoholio vengimas.


Moksliniai tyrimai įrodė, kada dažnas ir (ar) nesaikingas alkoholio vartojimas yra reikšmingas

psoriazės atsiradimo rizikos veiksnys, taip pat ženkliai pabloginantis odos būklę jau sergant šia

liga. Negana to, alkoholis sąveikauja su psoriazės gydymui skiriamais vaistais, o tai lemia ne tik

blogą gydymo efektą, bet ir didina komplikacijų tikimybę (7). Ne mažiau kenksmingi yra ir

alkoholio skaidymo produktai, pvz., acetaldehidas (kuris lemia pagirių simptomatiką) žaloja

žarnyno barjerą, neigiamai veikia žarnyno mikroflorą, skatina laisvųjų radikalų gamybą (8).


Nepaisant visų žinomų faktų apie reikšmingą mitybos įtaką psoriazei, vis dar nėra konkretaus

mitybos plano pacientams, sergantiems šia liga. Aptariant mitybos įtaką, svarbu įvertinti ir

paciento gretutines ligas, komplikacijų riziką. Sergant psoriaze, mityba turi būti įvairi, bet kartu ir

pritaikyta pagal bendrą asmens būklę, lydinčius susirgimus. Rekomenduojama vengti alkoholio,

gyvūninės kilmės riebalų, raudonos mėsos, cukraus ir stipriai apdorotų maisto produktų. Mityboje

turėtų vyrauti šviežios daržovės, vaisiai, augalinės kilmės aliejai, riešutai, jūrinė žuvis, pilno grūdo

produktai, ankštinės kultūros (1).


Tinkama mityba gali ne tik palengvinti psoriazės eigą, pagerinti atsaką į gydymą, bet ir padėti

išvengti gretutinių, su psoriaze susijusių lėtinių ligų atsiradimo (1).


Literatūros šaltiniai:

1. Garbicz J, Całyniuk B, Górski M, Buczkowska M, Piecuch M, Kulik A, et al. Nutritional Therapy in

Persons Suffering from Psoriasis. Nutrients. 2021 Dec 28;14(1):119.

2. McCracken E, Monaghan M, Sreenivasan S. Pathophysiology of the metabolic syndrome. Clin

Dermatol. 2018 Feb;36(1):14–20.

3. Ford AR, Siegel M, Bagel J, Cordoro KM, Garg A, Gottlieb A, et al. Dietary Recommendations for

Adults With Psoriasis or Psoriatic Arthritis From the Medical Board of the National Psoriasis

Foundation: A Systematic Review. JAMA Dermatol. 2018 Aug 1;154(8):934–50.

4. Pona A, Haidari W, Kolli SS, Feldman SR. Diet and psoriasis. Dermatol Online J. 2019 Feb

15;25(2):13030/qt1p37435s.

5. Raut G, Wairkar S. Management of psoriasis with nutraceuticals: An update. Complement Ther Clin Pract. 2018 May;31:25–30.

6. Muzumdar S, Rothe MJ. Nutrition and psoriasis. Clin Dermatol. 2021 Oct 27;S0738-081X(21)00217-0.

7. Szentkereszty-Kovács Z, Gáspár K, Szegedi A, Kemény L, Kovács D, Törőcsik D. Alcohol in

Psoriasis—From Bench to Bedside. Int J Mol Sci. 2021 May 7;22(9):4987.

8. Svanström C, Lonne-Rahm S-B, Nordlind K. Psoriasis and alcohol. Psoriasis Targets Ther. 2019;9:75.